- tvirtynė
- tvirtỹnė sf. (2) NdŽ, KŽ 1. LC1883,20, TS1897,11, L45 įtvirtinta, sustiprinta vieta, tvirtovė: Miesto tvirtỹnė BŽ605. Vilnius gi daug šimtmečių prieš Gediminą jau buvo įkurtas, turėjo savo tvirtynę, buvo sostpiliu A1886,137. Gyveno jie (lietuviai) girėse daugiausia viensėdžiais ir, pakolei neprivalė su baisiais neprieteliais teriautis, neturėjo nei pilių, arba tvirtynių A1883,16(Bs). Davus ženklą varpu iš karaliaus drūtpilės (tvirtynės), prasidėjo pjovinys Gmž. Erodas labai stiprią tvirtynę pakurdino Jrk. 2. tvirta vieta, tvirtuma: Rožiukė, stovėdama už tos gyvos tvirtynės, galėjo atsiliepti V.Kudir.
Dictionary of the Lithuanian Language.